Be vaikų darželių ir mokyklų nebus krašto ateities

Marytė BISRTRICKIENĖ, Biržų technologijų ir verslo mokymo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui (Nr. 12)

Domas BALČIŪNAS, chemijos mokslų daktaras (Nr. 6)

Kęstutis ISAKAS, UAB “Biržiečių žodis” direktorius (Nr. 2)

Ginta VORIENĖ, pedagogė (Nr. 11)

Švietimo klausimas -  vienas esminių savivaldoje ir tiesiogiai susijęs su  krašto ateitimi.  Visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“ nariai  susitikimuose su rajono kaimų  bendruomenėmis ne kartą tiesiogiai susidūrė su skausmingais klausimais, liečiančiais vietos mokyklų išsaugojimą, nes kiekviena mokykla ne tik gyvenvietės visuomenės gyvasties įrodymas, tačiau ir viltis išlikti bei stiprėti.

„Visiškai pritariu Kazlų Rūdos mero Manto Varaškos žodžiams, kad be vaikų darželių ir mokyklų nebus ateities. Deja, analizuojant situaciją, matosi, kad Biržų rajono savivaldybė dažniausiai žengia lengviausiu keliu – uždaryti ir optimizuoti švietimo įstaigas, per daug nesigilinant į tokio sprendimo graudžias pasekmes ilgalaikėje perspektyvoje.  Kitų savivaldybių pavyzdžiai įrodo, kad konkrečių užduočių švietimo įstaigų kompetentingiems ir motyvuotiems vadovams iškėlimas ir jų įgyvendinimo palaikymas gali duoti puikių vaisių.  Puikus pavyzdys – Panevėžio rajono Velžio gimnazija ar Rokiškio rajono Pandėlio gimnazija“, - sako UAB „Biržiečių žodis“ direktorius Kęstutis ISAKAS. 

2006 metais Velžio gimnazijoje mokėsi 345 mokiniai, dabar – 700. Suburtas aukštos kvalifikacijos pedagogų kolektyvas, puiki psichologinė atmosfera ir aktyvus direktorius tapo kertiniais faktoriais mokyklos augime.  „Gerinant švietimo sistemą Biržų rajone, būtina atidžiai išnagrinėti tokius pavyzdžius ir pasinaudoti patirtimi.  Teko skaityti, kad šios Panevėžio rajono švietimo įstaigos mokytojai leidžia vaikams klysti ir bandyti bei einama link įtraukties.  Be to, tai  yra ilgoji gimnazija, todėl tėvams patraukli – ateina  į mokyklą pirmokas, o atsisveikinama jau su dvyliktoku. Įstaigos direktorius ir kolektyvas neverkė, jog trūksta vaikų, tačiau su savivaldybės palaikymu gerino ugdymo kokybę ir daug dirbo su tėvais, kas lėmė jų sprendimą leisti vaikus į mokyklą Velžyje.. Būtent šiuo keliu reikia eiti ir Biržų rajone“, - įsitikinusi ilgametė pedagogė, pačeriaukštietė Ginta VORIENĖ.     

„Nuo nepriklausomybės paskelbimo gyventojų Biržų rajone sumažėjo beveik per pusę ir mažėjimo tendencija išlieka ir toliau, savivalda nebegali  sau leisti „prabangos“ likti pasyviu stebėtoju, juolab gretimi rajonai, naudodamiesi Biržų „bejėgyste“ dažnai  „išplėšia“ mokinius į kitų rajono ugdymo įstaigas. Šioje vietoje yra keli problemos sprendimo būdai. Pirmiausia savivaldybė turi užtikrinti gerai apmokamų darbo vietų kūrimo skatinimą, tada jaunos šeimos liks rajone ir neieškos laimės emigracijoje. Antra, būtina gerinti ugdymo kokybę ir mokyklų materialinę  bazę“, - įsitikinęs chemijos mokslų daktaras Domas BALČIŪNAS iš Užubalių kaimo.

Biržų technologijų ir verslo mokymo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Marytė BISTRICKIENĖ sako, kad būtina sukurti aiškią bendradarbiavimo sistemą tarp vaikų darželių, pradinių, pagrindinių mokyklų, gimnazijų ir profesinės mokyklos. „Kiekviena įstaiga turi būti suinteresuota ir įdėti maksimalias pastangas, siekdama kokybiškai paruošti kuo daugiau vaikų sekančiam  etapui.  Tai turi būti bendras ir vieningas darbas, kuris sustiprins visą Biržų rajono švietimo sistemą, - sako „Biržų atgimimo“ kandidatė į Biržų rajono savivaldybės tarybą M. BISTRICKIENĖ.  Pasak jos, labai svarbu, jog glaudžiai su profesine mokykla bendradarbiautų ir vietos verslininkai, galintys iš karto pasiūlyti jauniems specialistams  tiek praktiką, tiek darbą. 

„Laikas pakeisti Biržų valdžios požiūrį į švietimo įstaigų problemas ir ištiesti mokykloms pagalbos ranką.  Užsibrėžus konkrečius tikslus, reikia efektyviai didinti švietimo kokybę,  burti bei palaikyti stiprias pedagogų komandas, skiriant jiems būstus ir papildomas pinigines išmokas už pasiektus rezultatus“, - sako „Biržų atgimimo“ kandidatas į Biržų rajono merus Kęstutis ISAKAS.  

„Biržų atgimimas“ įsitikinęs, nuolat  į neigiamą pusę besisukantį „ Biržų švietimo  ratą“  galima ne tik sustabdyti, bet  ir priversti suktis į kitą pusę.  O tai reiškia ne ką kita, o vis daugiau gyvybės krašte –  pilnėsiančius darželius, mokyklas, daugiau jaunystės  senajame Biržų krašte.

2023 metų vasario 22 dieną, 18 valandą, Biržų kultūros centre, o vasario 23 dieną, 18 valandą Vabalninko  viešbučio-kavinės „Meldynas“ konferencijų salėje  (Žolinės aikštė 9), bus pristatyta visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“  programa ir komanda. Kandidatai atsakys į biržiečių klausimus.

Daugiau informacijos www.birzuatgimimas.lt

Politinė reklama. Bus apmokėta iš visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“ rinkiminės kampanijos sąskaitos.

Festivaliai ir šventės turi vykti nacionaliniu lygmeniu

Kęstutis ISAKAS,  UAB “Biržiečių žodis” direktorius (Nr. 2)

Indra DREVINSKAITĖ, Lietuvos kultūros tarybos narė (Nr. 1)

Zita LIKIENĖ, Įmonių komersantė, konditerė (Nr. 43)

Justas KAVECKAS, “Avanti” viešbučio bendrasavininkas (Nr. 8)

Liutauras VARIAKOJIS, motokroso čempionas (Nr. 4)

Niekas negali iki šiol paaiškinti, kodėl Biržų rajono savivaldybė atsisakė rengti Alaus šventes, į kurias kadaise suvažiuodavo turistai iš visos Lietuvos. Šią iniciatyvą nedelsiant perėmė Pakruojis.  Visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas” komanda įsitikinusi, kad festivaliai ir šventės turėtų būti Biržų rajono vizitinė kortelė.

„Festivaliai ir kiti kultūros renginiai turi būti organizuojami nacionaliniu lygiu.  Koncertas Kilučių ežero pusiasalyje įrodė, kad turime savo Vingio parką ir galime sutraukti žiūrovus iš visos Lietuvos bei Latvijos“, - sako Lietuvos kultūros tarybos narė, bibliotekininkė Indra DREVINSKAITĖ. Laikraščio „Biržiečių žodis“ direktorius, „Biržų atgimimo“ kandidatas į Biržų rajono merus Kęstutis ISAKAS patvirtino, kad pasaulinio garso legendos, „Smokie“ grupės originalaus balso Chriso Normano koncertą Biržų rajone stebėjo net 2000 latvių.

„Biržai garsėja savo alumi ir duona, todėl putojančio gėrimo švenčių perleidimas kitoms savivaldybėms - tikra klaida. Kai kurie politikai savo sprendimus mėgina prisidengti kova su alkoholizmu, tačiau švenčių scenarijų galima padaryti taip, kad būtų pasakojama apie alaus virimo tradicijas ir tuo pačiu apie gėrimo kultūrą.  Teko girdėti, kad prieš alaus šventes pasisako religinių bendruomenių atstovai.  Pokalbių su jais metu išsiaiškinau, jog jie tik išreiškė pageidavimą perkelti tokias šventes toliau nuo bažnyčių prieigų.  Džiugu, kad aludaris iš Gataučių Valdas Vižinis pas save sodyboje kelis metus iš eilės rengė naminio alaus čempionatą, o  „Dundulis“ rengė koštuves, kurių metu daug dėmesio buvo skirta edukacijai.  Jei savivaldybė būtų prisidėjusi prie tokių renginių,  Biržų kraštas iš to būtų tik laimėjęs. Atvyktų dar daugiau turistų, verslininkai uždirbtų daugiau pajamų ir sumokėtų į biudžetą daugiau mokesčių“, - sako Kęstutis ISAKAS. 

Įmonių komersantė, konditerė Zita LIKIENĖ iš Nausėdžių mano, kad Biržų kraštas toks įdomus ir turtingas savo istorija bei tradicijomis, todėl galima sugalvoti daug teminių švenčių ar festivalių. „Galima pasakoti apie grūdo kelią, pristatyti Biržų krašte gaminamą brandintą jautieną, rengti Radvilų arba Tiškevičių pokylius, smegduobių festivalį. Tereikia palaikyti  idėjas bei savivaldybės iniciatyvos ir rezultatas tikrai bus“, -  įsitikinusi visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“ kandidatė į Biržų rajono savivaldybės tarybą  Z. LIKIENĖ.

„Pakruojo dvaras įsigijo Kinijoje žibintus ir vėlų rudenį padarė jų festivalį, įėjimas į kurį kainuoja ne vieną dešimtį eurų.  Svarbu, jog festivaliai ir renginiai vyktų ne tik žiemos metu, bet ir pavasarį, rudenį ir žiemą.  Pavyzdžiui, kaimyninės Latvijos Aucėje vyksta alyvų festivalis, Žagarė džiaugiasi vyšniomis. Tokių renginių metu atgyja visas rajonas. Svečiai iš visos Lietuvos perkasi parduotuvėse, naudojasi paslaugomis, apsinakvoja, valgo kavinėje. Visa tai duoda nemažą impulsą krašto ekonomikai.  Deja, šaltuoju metų laiku Biržų rajone praktiškai nieko nevyksta ir verslas dėl to sunkiai išgyvena“, - sako Biržų viešbučio „Avanti“ bendrasavininkas Justas KAVECKAS.

Motokroso čempionas, švedų įmonės vadovas Liutauras VARIAKOJIS mini  Latvijos Kegumo pavyzdį, kur  vyksta net motokroso pasaulio čempionato etapai, į kuriuos suvažiuoja dešimtis tūkstančių žiūrovų ir geriausi šios sporto šakos meistrai iš viso pasaulio. „Jei savivaldybė tinkamai palaikytų sporto klubų iniciatyvas ir padėtų sutvarkyti infrastruktūrą, aukšto lygio varžybos galėtų vykti ir Biržų rajone bei neštų apčiuopiamą naudą“, - teigia L. VARIAKOJIS, garsinantis Biržų vardą pasaulio motokroso čempionatuose.

Visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“ komanda įsitikinusi, kad Biržų krašto ekonominis augimas ir žmonių gerovė priklauso nuo aktyvios savivaldybės veiklos, kuri turi palaikyti krašto gyventojų idėjas ir rodyti iniciatyvą.

2023 metų vasario 22 dieną, 18 valandą, Biržų kultūros centre, o vasario 23 dieną, 18 valandą Vabalninko  viešbučio-kavinės „Meldynas“ konferencijų salėje  (Žolinės aikštė 9), bus pristatyta visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“  programa ir komanda. Kandidatai atsakys į biržiečių klausimus.

Daugiau informacijos www.birzuatgimimas.lt

Politinė reklama. Bus apmokėta iš visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“ rinkiminės kampanijos sąskaitos.

Biržų kraštas – išskirtinė vieta turizmui vystyti

Kristina ŠERNIENĖ, sodybos “Pas Kristiną” savininkė (Nr. 38)

Jūris MILIŠIŪNAS, avių ūkio savininkas (Nr. 16)

Gražvilė NOREIKIENĖ, pedagogė, gidė (Nr. 23)

Armanda ŠIMAITĖ, inžinierė-konstruktorė (Nr. 13)

Kristina PAKALNIENĖ, banko specialistė (Nr. 14)

Ar žinote, kad besipuikuojančio ant Biržų policininkų rankovių  herbui daugiau nei 400 metų?  Ar girdėjote, jog Biržų pilis – vienintelė bastioninio tipo Lietuvoje. Juk iš čia patraukė lietuvių kariuomenė į Salaspilio mūšį?   Tokia turtinga krašto istorija Lietuvoje vargu, ar kas gali pasigirti. O ar žinote, kad Radvilos nesuteikė kėdainiečiams privilegijos virti alų ir jų  kraštas liko naminės degtinės tradicijoje.  Prie Biržų krašto istorinės ir “alaus tradicijos” tapatybės pridėkime nuostabią gamtą, miškus, upes, laukų tolius ir paverskime Biržus ypatinga turizmui Lietuvos vieta. Druskininkai - vienas žymiausių Lietuvos kurortų, pasižyminčių mineralinio vandens ir gydomojo purvo ištekliais. Taip ir norisi paklausti, kodėl Druskininkai sugebėjo tapti, o Biržai, turėdami lygiai tokius pačius gamtos išteklius – ne. 

Turizmas - viena svarbiausių nepartinių biržiečių visuomeninio politinio komiteto  “Biržų atgimimo” veiklos krypčių, pasireiškianti turizmo sektoriaus pokyčiais: efektyvios  turizmo sektoriaus plėtros formavimu, bei skatinančių krašto turizmo augimą priemonių nustatymu.

„Nemažai Lietuvos žmonių vis dar prisimena Likėnų mineralinį vandenį ir gydyklą. Deja, Likėnai, nors ir turėdami didelį vystymosi potencialą kaip kurortinė vietovė, skirtingai nei kiti Lietuvos kurortai, yra įstrigę laike. Turbūt vienu didžiausiu „Biržų atgimimo“ visuomeninio komiteto iššūkiu laikome kurorto ar kurortinės vietovės statuso Biržams suteikimą“ – teigia pedagogė, gidė   Gražvilė Noreikienė.

Avių ūkio savininkas, „Biržų atgimimo“ kandidatas į Biržų rajono savivaldybės tarybą Jūris Milišiūnas įsitikinęs, kad atvykstamasis (užsienio) turizmas yra efektyvi priemonė skatinti vietinių produktų ir prekių vartojimą bei turizmo išteklių naudojimą, taip pat įtakoti šių išteklių išsaugojimą. Tai vienas iš efektyviausių būdų pristatyti Biržus ir formuoti Biržų krašto įvaizdį.

“Dabar Biržų rajone vienu metu gali apsigyventi vos 250 turistų, kai Druskininkuose 8500.  Nakvojantis turistas išleidžia per dieną virš 200 eurų, o tiesiog apsilankantis vos 50. Turime maksimaliai išnaudoti krašto turistinį potencialą, užtikrinti, jog Biržų krašte atsirastų šiuolaikiniai viešbučiai, teikiantys sveikatinimo paslaugas“, - sako sodybos „Pas Kristiną“  savininkė Kristina Šernienė.  

Bankų specialistės, verslo administravimo magistrės Kristinos Pakalnienės nuomone, „nepaprastas gamtos sveikatinimo ar gydymo dovanas tereikia padaryti prieinamas visos Lietuvos žmonėms, todėl  privataus kapitalo pritraukimas statant gydyklas, sveikatinimo sanatorijas – vienas pirmaeilių „Biržų atgimimo“ uždavinių. Tokia įstaiga galėtų garantuoti taip Biržams reikalingų kelis šimtus darbo vietų. Ir juk visa tai  mūsų rankose„.

Kita turizmo industrijos Biržų krašte vystymo priemonė – renginiai. Neneigiame – tektų pasukti galvą, kaip gerokai papildyti dabar jau vykstančių ir „užsitarnavusių gerą vardą“ renginių skaičių. Gali būti organizuojamos, pavyzdžiui, alaus, duonos ar griliaus šventės su muzikinių grupių pasirodymais, oro balionų festivalis, aviacijos šou, teatrų festivalis rudens-pavasario sezonu, įvairių užsienio muzikinių grupių pasirodymai, Radvilų ar Tiškevičių gimtadieniai ir t.t. Pirmiausia būtina ištaisyti padarytą buvusios valdžios apmaudžią klaidą - garsėjantys savo aludarystės tradicijomis Biržai, atnaujindami alaus šventes, turi susigrąžinti pasvaliečių „nugvelbtą iš panosės“ alaus sostinės titulą.  

„Biržų lankytinų vietų, kurortinės vietovės, renginių jungtis užtikrintų nuolatinį turistų Biržų krašte srautą, o tuo pačiu įplaukas į biudžetą, bei naudą privačiam verslui – teigia inžinierė-konstruktorė  Armanda Šimaitė.

Biržų kraštas – patogioje kelionėms vietoje. Tik dešimtis kilometrų skiria Biržus nuo kelio „Vilnius – Ryga – Talinas“ . Be to, iki Latvijos sostinės vos 100 kilometrų.  Tai rimto dėmesio verta aplinkybė, įrodanti, koks didžiulį potencialą turizmo sferoje turi Biržų kraštas.

2023 metų vasario 22 dieną, 18 valandą, Biržų kultūros centre, o vasario 23 dieną, 18 valandą Vabalninko  viešbučio-kavinės „Meldynas“ konferencijų salėje  (Žolinės aikštė 9), bus pristatyta visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“  programa ir komanda. Kandidatai atsakys į biržiečių klausimus.

Daugiau informacijos www.birzuatgimimas.lt

Politinė reklama. Bus apmokėta iš visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“ rinkiminės kampanijos sąskaitos.

Pinigų yra, bet reikia įdėti darbo, norint juos gauti

Irma PELEGRIMAITĖ,  “Biržų rangos” vyriausioji buhalterė  (Nr. 21)

Eligijus KONDROTAS, Viešųjų investicijų plėtros agentūros regioninės plėtros skyriaus vyriausiasis projektų vadovas (Nr. 17)

Arturas MAZURKEVIČIUS,  viešųjų pirkimų ekspertas (Nr. 47)

Kęstutis ISAKAS, UAB “Biržiečių žodžio” direktorius (Nr. 2)

Biržų rajono valdžia į žmonių klausimus, kodėl nesprendžiamos įsisenėjusios problemos, atsako visada vienodai “Nėra pinigų”. Kyla natūralus klausimas, o kas daroma, kad jų atsirastų biudžete? Atsakymas paprastas – praktiškai nieko.

Kiek Biržams atiteks iš 8 milijardų?

“Norint pritraukti investicijas ar gauti lėšas pagal įvairias finansavimo programas, reikia įdėti nemažai darbo -  paruošti pramonines zonas, sutvarkyti jų infrastruktūrą, tinkamai prezentuoti verslui Biržų krašto privalumus, parengti projektus. Vienu žodžiu, būti maksimaliai aktyviems ir dirbti.  Kai Panevėžio regioninės plėtros taryboje girdime, kad visi buvusios apskrities rajonai jau pateikė savo paraiškas ir projektus, o Biržai vis dar delsia, suprantame, kad problema slypi savivaldybės pasyvume ir neveiklume”, - sako UAB “Biržiečių žodis” direktorius, kandidatas į Biržų rajono merus Kęstutis ISAKAS.

"2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa pradeda naują ES investicijų etapą Lietuvoje. Programos biudžetas - beveik 8 milijardų eurų, kuriais galima prisidėti prie rajono gerinimo. Priešingai nei gali atrodyti iš pavadinimo, šis etapas dėl savo kompleksiškumo dar tik pradeda įsibėgėti ir artimiausiu metu bus skelbiama daug kvietimų. Labai svarbu pabrėžti, kad „lenktynėse“ dėl skiriamų lėšų svarbiausia išlaikyti reakcijos greitį ir darbų kokybę, o jeigu iškyla sunkumų nebijoti kreiptis į kvietimą skelbiančias, įgyvendinančias institucijas, kurios tikrai pakonsultuos visais klausimais. Kiek įdėsime darbo, tokį turėsime ir rezultatą", - sako  Viešųjų investicijų plėtros agentūros regioninės plėtros skyriaus vyriausiasis projektų vadovas, visuomeninio komiteto “Biržų atgimimas” kandidatas į Biržų rajono savivaldybės tarybą Eligijus KONDROTAS.

Daugiau pinigų ir efektyvumo

Viešųjų pirkimų ekspertas, atsargos karys, ištarnavęs Lietuvos kariuomenėje 28 metus, Arturas MAZURKEVIČIUS, sako, kad  lėšų pritraukimo šaltinių yra ne viena dešimtis, tačiau Biržų rajono savivaldybė visų galimybių tiesiog neišnaudoja. “Tarnaujant teko daug važinėti po Lietuvą ir galiu drąsiai teigti, jog kiti rajonai savo infrastruktūrą susitvarkę žymiai geriau. Norint gauti lėšų pagal programas, reikia ne tik savivaldybei rengti daugiau kokybiškų ir apgalvotų projektų, bet ir aktyviai skatinti tai daryti jos įstaigas, kaimų bendruomenes, visuomenines organizacijas. Turėtų būti laikomąsi principo – kuo daugiau pinigų turi ateiti į rajoną. Rezultatas tiesiogiai priklauso nuo įdėto darbo”, - sako A. MAZURKEVIČIUS.

UAB “Biržų ranga” vyriausioji buhalterė, visuomeninio komiteto “Biržų atgimimas” kandidatė į Biržų rajono savivaldybės tarybą Irma PELEGRIMAITĖ įsitikinusi, kad savivaldybė privalo atsakingai elgtis su mokesčių mokėtojų pinigais.  “Laikas užbaigti ydingą praktiką, kai saviems tiesiog už darbo keitimą išmokamos dosnios išeitinės. Būtina efektyviai naudoti lėšas, darant viešuosius pirkimus, nes kainos už kurias perkamos paslaugos ir prekės dažnai kelią nuostabą. Iš rangovų būtina reikalauti darbų kokybės, nepriiminėti akivaizdaus broko ir kontroliuoti viską nuo pat proceso pradžios”, - sako I. PELEGRIMAITĖ.

Prioritetas – pritraukti privačias investicijas

Kandidatas į Biržų rajono merus Kęstutis ISAKAS yra tikras, jog savivaldybės prioritetas turėtų būti privačių investicijų pritraukimas. “Miestai ir rajonai statosi verslo dėka.  Parodykime investuotojams visus Biržų krašto privalumus, atskleiskime jiems didžiulį rajono potencialą, skatinkime kurti naujas darbo vietas ir turėsime puikų rezultatą. Negalima laukti, kol verslininkas pats ateis,  būtina sudominti investuotojus. Kuo didesnė darbo pasiūla Biržų krašte bus, tuo daugiau žmonių pas mus apsigyvens, kils atlyginimai. Geras pavyzdys – “LIDL” atėjimas į Lietuvos rinką.  Algos prekybos sektoriuje išaugo 15-20 procentų, kadangi darbuotojams atsirado pasirinkimas. Konkurencija visada gerai, nes ji verčia eiti pirmyn ir tobulėti”, - teigia K. ISAKAS.   

Visuomeninis politinis komitetas “Biržų atgimimas”  skirs didžiulį dėmesį lėšų į Biržų kraštą pritraukimui, naujų darbo vietų kūrimo skatinimui ir investicijų pritraukimui. Maksimalus palaikymas geroms iniciatyvoms ir idėjoms, didžiulės pastangos ir protinga rizika užtikrins krašto augimą!

2023 metų vasario 22 dieną, 18 valandą, Biržų kultūros centre, o vasario 23 dieną, 18 valandą Vabalninko  viešbučio-kavinės „Meldynas“ konferencijų salėje  (Žolinės aikštė 9), bus pristatyta visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“  programa ir komanda. Kandidatai atsakys į biržiečių klausimus.

Daugiau informacijos www.birzuatgimimas.lt

Politinė reklama. Bus apmokėta iš visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“ rinkiminės kampanijos sąskaitos.

Savivaldybė privalo motyvuoti ir palaikyti

Gendrutis SINDRIŪNAS, bičių ūkio savininkas, ūkininkas (Nr. 27)

Martynas DZELZIS, draudimo bendrovės  “Compensa life” finansų konsultantas (Nr. 34)

Raimundas KAIRYS, pirmosios Biržų picerijos įkūrėjas, restoranų tinklo “Submarine” savininkas (Nr. 15)

Visuomeninio politinio komiteto “Biržų atgimimas” nariai įsitikinę, jog būtina baigti ydingą praktiką, kai Biržų rajono savivaldybė žlugdo, gesina, trukdo ar visokiais būdais mėgina užgniaužti aktyvių krašto žmonių iniciatyvas ir siūlomas idėjas. 

“Geros mintys turi būti palaikomos nepriklausomai nuo to, kas ją pasiūlė.  Žinote, kuo visuomeninis komitetas skiriasi nuo partijų?  Jis neturi valdžios Vilniuje, negauna nurodymų iš viršaus, dirba tik to krašto, kuriame įkurtas, interesams.  Visuomeninis komitetas nėra partija ar politinė organizacija. Tai iniciatyvių, aktyvių ir siekiančių permainų nepartinių biržiečių susibūrimas, kurių tikslas vienas – Biržų krašto gyventojų gerovė”, - sako UAB “Biržiečių žodis” direktorius, kandidatas į Biržų rajono merus Kęstutis Isakas ir pateikia kitų Lietuvos savivaldybių pavyzdžius, kur prasidėjo realios permainos ir tikras proveržis, kai valdžią iš partijų susigrąžino tų kraštų žmonės.  Kalba apie Šiaulius, Kauną, Panevėžį, Kazlų Rūdą, Kretingą ir t.t. Kai nebelieka partinių interesų, gyvenimas savivaldybėse pradeda suktis greičiau. 

Savivaldybę turi palikti “tranai”

Bičių ūkio savininkas iš Būginių kaimo Gendrutis Sindriūnas įsitikinęs, kad  savivaldybės “motinėlė” sutranėjo. “Kalbu apie visus rajono vadovus, kurie nenori dirbti ir tiesiog gauna atlyginimus, vaikšto darbo metu po parduotuves ir grožio salonus. Krašto gyventojams iš jų naudos, kaip iš tranų avilyje. Jie nedirba patys ir neleidžia to daryti kitiems. Rodydami blogą pavyzdį, demotyvuoja tiek savivaldybės administracijos, tiek jos įstaigų darbuotojus.  Pašalinus tokius tranus, prasidėtų  rimtas darbas, juk savivaldybėje yra daug darbščių bitelių, kurias tiesiog užgožė neveiklūs ir neturintys idėjų vadovai”,  - vaizdžiai situaciją Biržų valdžioje nupasakojo G. Sindriūnas.

Duokite laisvę iniciatyviems vadovams

Puikiai situaciją iliustruoja tai, kaip Biržų rajono savivaldybės administracija ir taryba sužlugdė Biržų autobusų parko direktoriaus Mariaus Šerno idėjas sukurti naują perspektyvią įmonės veiklos kryptį. Sveikintinas savivaldybės bendrovės vadovo bei visos komandos noras diversifikuoti rizikas ir užsiimti krovinių sunkvežimiais  pervežimu, galinčiais atnešti parkui nemažas papildomas pajamas.  Tačiau geri užmojai atsimušė į ilgamečių krašto politikų neryžtingumo, abejingumo, nekompetencijos sieną.  Biržų autobusų parko paruoštas verslo planas buvo perduotas savivaldybės auditorių vertinimui, kurie niekada su tuo nėra susidūrę. “Dabar Biržų autobusų parkas išgyvena iš savivaldybės dotacijų  bei tarpmiestinių reisų pajamų. Tačiau jų per mažai, jog įmonė galėtų normaliai kvėpuoti. Papildoma veikla leistų gauti stabilias pajamas, didinti bendrovės darbuotojų atlyginimus, pasiūlyti Biržų rajono gyventojams daugiau reisų. Tačiau savivaldybės auditoriai pateikė neigiamą išvadą, nes pagal dabartines pajamas, gaunamas iš keleivių pervežimo, įmonė negalės išlaikyti vilkikų. Tačiau niekas net nevertino, kiek krovinių pervežimas uždirbs pinigų. Situacija tiesiog absurdiška. Savivaldybė tiesiog užblokavo vadovo iniciatyvas”, - sako verslininkas Raimundas Kairys.

Finansų konsultantas Martynas Dzelzis įsitikinęs, jog savivaldybės įmonių vadovų idėjos bei noras, jog bendrovės gautų daugiau pajamų, turi būti maksimaliai palaikomos.  “Kitose savivaldybėse autobusų parkai ne tik keleivius perveža, bet ir nuomoja seniūnijoms bei gyventojams “bokštelius” bei kitą techniką, prižiūri gatves ir greideriuoja kelius, net šaligatvius kloja, todėl gauna daugiau pajamų ir turi daugiau galimybių plėsti autobusų maršrutų tinklą bei reisų dažnį. Būtina atrišti rankas savivaldybės įmonių vadovams ir leisti rūpintis bendrovių ekonomine plėtra bei paslaugų spektro didinimu. Savivaldybė turi būti pagalbininkas, o ne stabdis, kaip yra dabar”, - teigia M. Dzelzis.

Visuomeninio politinio komiteto “Biržų atgimimas”  programoje numatytas maksimalus palaikymas geroms iniciatyvoms ir idėjoms.  Nereikia bijoti rizikuoti. Protinga rizika visada pasiteisina ir užtikrina augimą!

2023 metų vasario 22 dieną, 18 valandą, Biržų kultūros centre, o vasario 23 dieną, 18 valandą Vabalninko  viešbučio-kavinės „Meldynas“ konferencijų salėje  (Žolinės aikštė 9), bus pristatyta visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“  programa ir komanda. Kandidatai atsakys į biržiečių klausimus.

Daugiau informacijos www.birzuatgimimas.lt

Politinė reklama. Bus apmokėta iš visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“ rinkiminės kampanijos sąskaitos.

KAIMŲ BENDRUOMENĖMS REIKIA REALIOS PAGALBOS, O NE ŽODINĖS

Dalia VĖTIENĖ, bibliotekininkė (Nr. 32),

Sigitas GUČAS, miško technikas (Nr. 36)

Kristina PAKALNIENĖ, banko specialistė (Nr. 14)

Greta VANAGAITĖ, „Agaro“ pirkimų vadybininkė (Nr. 24)

Nepartinių biržiečių visuomeninis politinis komitetas „Biržų atgimimas“ vieningai laikosi nuomonės, kad kaimų bendruomenėms skiriamas per mažas dėmesys ne tik savivaldos, bet ir nacionaliniu lygmeniu. Komiteto nariai aktyviai bendrauja ir bendradarbiauja su kaimo žmonėmis jau keletą metų, tad kai kurios seniūnijų problemos 21 amžiuje atrodo neįtikėtinos – kodėl jos savivaldybės vadovų nebuvo sprendžiamos iki šiol?

Geidžiūnų kaimo bendruomenės tarybos narė Kristina Pakalnienė, sako, kad „bendruomenės susiduria su įvairiais sunkumais, susijusiais su mokestinėmis prievolėmis (pavyzdžiui, vadinamasis elektros galios mokestis), žmogiškųjų išteklių trūkumu tvarkant bendruomenių pastatus ir jų dideles teritorijas, o turimos patalpos, kurios dažniausiai priklauso savivaldybei, yra nepritaikytos kultūrinei, edukacinei, sporto ar kitoms veikloms. Bendruomenių pirmininkai ir aktyviausi nariai patiriamas bendruomenių finansines išlaidas padengia nuosavomis lėšomis, skiria nemažai asmeninio laiko įvairiems darbams atlikti. Visa tai apsunkina pagrindinių kaimo bendruomenių tikslų įgyvendinimą - kaimo patrauklumo didinimą, saugumo užtikrinimą, įvairių gyventojų grupių įtraukimą į veiklas ir kt. Tai būtina spręsti, tad „Biržų atgimimas“ savivaldybėje sieks suformuoti tik kaimo bendruomenių reikmėms skirtą piniginį fondą. Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse ši praktika jau yra taikoma. Bendruomenės finansus, skiriamus jų reikmėms, naudoja savo nuožiūra, žinodamos opiausias problemas“.

Buvusi Juostaviečių kaimo bendruomenės pirmininkė  Dalia Vėtienė antrina K. Pakalnienei: „Iki šiol taikomos praktikos, tapusios tarsi nerašyta taisykle, kad kaimo bendruomenės pačios išlaiko savivaldybės patalpas ar net pastatus, kuriose yra įsikūrusios, turi būti atsisakyta. Kaimo žmogus, kaip ir bent koks kitas, finansiškai nėra pajėgus išlaikyti savivaldybės turto. Kaimo bendruomenių užduotis turėtų būti ne komunalinių paslaugų apmokėjimas, bendruomenių pastatų aplinkos tvarkymas, o visuomeninė veikla, palaikanti kaimo gyvastį. Todėl savivaldybė turėtų finansiškai labiau remti kiekvieną bendruomenę. Kita skaudi problema – projektų rašymas. Nesuvokiamas dalykas, kai modeliuojama mintis, jog kiekvienoje bendruomenėje turėtų būti žmogus, gebantis rašyti ir administruoti, tarkim, ES projektus. Aš kartu su visais „Biržų atgimimo“ kandidatais pasisakome už tai, kad projektų konsultavimo, rašymo ir administravimo specialistų etatai būtų įsteigti savivaldybėje ir kad tie žmonės palaikytų nuolatinį ryšį su bendruomenėmis.“

Nemunėlio Radviliškio bendruomenės narys Sigitas Gučas: „Nedidelių kaimiškų vietovių gyventojai kasdien susiduria su didžiule atskirtimi įvairiose kasdieninėse gyvenimiškose situacijose. Neįtikėtina, kad iš 907 km rajono kelių mažiau nei 30 procentų yra asfaltuota. Dabartiniai rajono vadovai viešino mintį, kad kelių asfaltavimo srityje prioritetas yra miestui, o kaimo gyventojai turi tai suvokti. Sieksime, kad rajono valdžia savo dėmesį tolygiai skirtų absoliučiai viso rajono žmonės, neišskiriant tik pačių Biržų. Opiausia problema, kurią būtina spręsti, yra atskirties tarp kaimo ir miesto mažinimas.“

Kirdonietė Greta Vanagaitė teigia, kad bendruomenės įsitraukimas į rajono valdymą gali prasidėti nuo mažų žingsnių. Kandidatė keletą metų gyveno Norvegijoje, tad šios šalies bendruomeninę sistemą ji laiko itin patrauklia: „Vietos bendruomenės ten buriasi į bendrus susirinkimus, aptaria problemas ir jas tiesiogiai pristato valdžiai. Vadovai į kaimo vietoves atvyksta ne kartą per 4 metus, o sistemingai ir pasiruošę. Gal kas gali pasakyti, kodėl po ilgos pertraukos savivaldybė susitikimą su kaimo bendruomenių atstovais suorganizavo tik šią savaitę? „Biržų atgimimo“ artimiausiuose planuose – mano kolegų pateikti sprendimo būdai, o šiek tiek tolimesni planai, kuriems reikia įdirbio – tai bendruomenių savanorystės, sveikatinimo, bendruomeniškumo kūrimo ir skatinimo, socialinio verslo, vietos turizmo projektai. Nevalia pamiršti, rajone aktyviai veikia apie 40 bendruomenių, o rajone gyvena beveik pusė visos savivaldybės gyventojų.“

„Būtina baigti ydingą praktiką, kai savivaldybė savo turtą tiesiog „užkrauna“ kaimų bendruomenėms ant pečių, pati neprisidėdama prie jo išlaikymo ir puoselėjimo.   Be to, reikia sutvarkyti bendruomenių finansinio prisidėjimo prie projektų klausimą. Tai taip pat turi užtikrinti savivaldybė, juk gaunamų pagal projektus lėšų dėka tvarkomas savivaldybės turtas“, - sako UAB „Biržiečių žodis“ direktorius, „Biržų atgimimo“ kandidatas į Biržų rajono merus Kęstutis Isakas. 

2023 metų vasario 22 dieną, 18 valandą, Biržų kultūros centre, o vasario 23 dieną, 18 valandą Vabalninko  viešbučio-kavinės „Meldynas“ konferencijų salėje  (Žolinės aikštė 9), bus pristatyta visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“  programa ir komanda. Kandidatai atsakys į biržiečių klausimus.

Daugiau informacijos www.birzuatgimimas.lt

Politinė reklama. Bus apmokėta iš visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“ rinkiminės kampanijos sąskaitos.

Reikalingas proveržis kelių tvarkymo srityje

Vytautas JUŠKA, draudimo bendrovės BTA ekspertas, vairavimo pedagogas (Nr. 5)

Lina GRIGAITĖ, Germaniškio seniūnaitė (Nr. 22)

Gediminas VADOPALAS, verslininkas  (Nr. 45)

Per trisdešimt metų  Biržų rajono valdžia nesugebėjo pasirūpinti, jog būtų sutvarkyti rajono keliai ir gatvės bei užtikrintas biržiečių  saugumas. Statistika rodo, kad iš  907 kilometrų rajoninių kelių yra asfaltuota vos trečdalis. Net Biržų mieste apie pusę gatvių yra žvyrkeliai. Pagal šiuos rodiklius Biržų rajono savivaldybė užima vieną paskutiniųjų vietų Lietuvoje.

„Susitikimo su Biržų krašto nepartinių biržiečių visuomeninio komiteto nariais Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška aiškiai pasakė, kad išskiriamo valstybinio finansavimo kelių asfaltavimui ir priežiūrai apimtys priklauso ne tik nuo jų ilgio, bet ir nuo savivaldybės aktyvumo bei dedamų pastangų.  Jei nereikalausi, neprašysi, pastoviai nepriminsi, nieko nebus. Be to, yra galimybė rašyti projektus pagal įvairias programas  ir gauti finansavimą tiek gatvių asfaltavimui, tiek šaligatvių sutvarkymui.  Tereikia įdėti daug darbo. Deja, dabartinė krašto valdžia tam reikiamo dėmesio neskyrė“, - sako UAB „Biržiečių žodis“ direktorius, visuomeninio nepartinių biržiečių politinio komiteto „Biržų atgimimas“ kandidatas į Biržų rajono merus Kęstutis ISAKAS.   

Germaniškio seniūnaitė  Lina GRIGAITĖ sako, žvyrkelių asfaltavimo ir kokybiškos kelių priežiūros  klausimai turi būti prioritetiniai. „Juk tai ne tik patogumo, bet ir žmonių saugumo klausimas.   Biržų rajone net valstybei priklausantys keliai yra nepaprastai prastos būklės. Pažiūrėkite į  kelią iš Biržų į Germaniškį, kuriuo važiuoja ne tik vietiniai gyventojai, bet ir turistai.  Lopas ant lopo.  Kokią nuomonę jie apie Biržų kraštą susidaro? Ką jau kalbėti apie žvyrkelius, pavyzdžiui, iš Nemunėlio Radviliškio į Germaniškį, į Kupreliškį,  Skrebiškius, Anglininkus, Pučiakalnę, Nausėdžius ir kitus kaimus, kuriais važiuodami žmonės kasdien rizikuoja savo gyvybe. Jų sutvarkymas privalo būti savivaldybės prioritetas“, - konstatuoja L. GRIGAITĖ.

„Turi būti skiriamas vienodas dėmesys tiek kelių tvarkymui miestuose, tiek kaimuose.  Būtina kovoti, kad valstybei priklausantys keliai būtų tinkamai valomi, barstomi ir prižiūrimi net atokiausiame rajono kampelyje.  Reikia baigti tą ydingą savivaldybės praktiką, kai duobės dėl vaizdo tiesiog užpilamos žvyru. Remontas turi būti kokybiškas. Kitaip tai tik mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas“, - sako  autoserviso savininkas Gediminas VADOPALAS.

Draudimo bendrovės BTA ekspertas Vytautas JUŠKA stebisi, kad Biržų rajono savivaldybė nedarė praktiškai nieko, kad pastatytų Biržų aplinkelį, kai kitų rajonų miestai tai jau senai padarę. „Riedančios sunkiasvorės mašinos tiesiog per Biržų miestą ne tik gadina kelius, teršia aplinką, bet ir yra reali grėsmė biržiečių saugumui.  Vabalninke aplinkelio problema daug metų taip pat iki galo neišspręsta.  Būtina spausti valstybines institucijas ir dėti maksimalias pastangas, kad aplinkelių klausimas būtų išspręstas. Kita didžiulė problema – šaligatvių klausimas. Tiek kaimuose, tiek Biržų mieste gyventojai priversti eiti tiesiog gatve ir taip pat rizikuoti savo gyvybe. Ir tai XXI amžiuje . Šioje vietoje būtina keisti savivaldybės požiūrį ir užtikrinti, jog tiek kaimuose, tiek miestuose, remontuojant gatves, turi būti ne tik nutiesiamos reikalingos komunikacijos, bet ir suformuojami šaligatviai. Beje, išasfaltavus kelius į kaimus, juose iš karto išperkami tušti namai, todėl tai ir krašto gerovės klausimas,“, - teigia Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkas V. Juška.    

Visuomeninis nepartinių biržiečių komitetas „Biržų atgimimas“ užtikrina, kad  dės maksimalias pastangas, siekdamas užtikrinti kelių ir gatvių asfaltavimą bei tinkama priežiūrą visame rajone.  Biržų rajonas, turėdamas didžiulį potencialą turizmo srityje, privalo turėti gerus kelius ir sutvarkytas gatves.

2023 metų vasario 22 dieną, 18 valandą, Biržų kultūros centre, o vasario 23 dieną, 18 valandą Vabalninko  viešbučio-kavinės „Meldynas“ konferencijų salėje  (Žolinės aikštė 9), bus pristatyta visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“  programa ir komanda. Kandidatai atsakys į biržiečių klausimus.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“ rinkiminės kampanijos sąskaitos.

Savivaldybės saulės energijos parkas leistų sutaupyti įspūdingas sumas

Nepartinių biržiečių visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas” didelį dėmesį skirs atsinaujinantiems energijos ištekliams ir įsipareigoja šalia Vabalninko pastatyti nutolusį saulės jėgainių parką, leisiantį aprūpinti pigia elektros energija visas savivaldybės įstaigas ir kaimų bendruomenes. 

„Beveik visų atsinaujinančiųjų išteklių pradinis šaltinis yra saulės energija”, - sako  UAB “Biržų duona” direktorius Viktoras Kurganovas, kurioje įmonė viena pirmųjų Biržų rajone pasistatė saulės jėgainių parką ir sutaupė jau šimtus tūkstančių eurų. - Deja, Biržų rajone tik verslas ir patys gyventojai rūpinasi, kaip išnaudoti atsinaujinančių energijos išteklių galimybes. O kur Biržų rajono savivaldybės pastangos? Šiuo metu tik lopšelis-darželis „Genys“ turi 30 kilovatų galios saulės baterijas, bet tai tik vienintelis savivaldybei priklausančių įstaigų pavyzdys. Kyla klausimas, kodėl 2020 metų Biržų rajono savivaldybės administracijos komandos pradėtas darbas siekiant statyti mūsų krašte nutolusį saulės energijos parką, garantuojantį pigią elektros energiją savivaldybėms įstaigoms, buvo sustabdytas? Kai kuriems dabartiniams savivaldybės vadovams ir tarybos nariams toks energijos parkas atrodo kaip „kosmosas“, tačiau kitoms savivaldybėms tai – realybė. Pavyzdžiui, Elektrėnų savivaldybėje 2022 metų pavasarį pradėjo veikti 1,1 megavato galios saulės parkas, kurio gaminama elektros energija yra naudojama gatvių apšvietimui bei visose biudžetinėse įstaigose. Projektas Elektrėnams kainavo 1,1 milijono eurų, iš kurių 80 procentų skyrė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), o likusius 20% - savivaldybė. Deja, dabartinė mūsų rajono valdžia neskyrė tokiam svarbiam projektai reikiamo dėmesio, nors per metus tai leistų savivaldybei sutaupyti iki 1,5 milijono eurų per metus, kuriuos galima būtų skirti kitoms rajono reikmėms“

Įmonės „SLT Industrial Components“ direktorius  Liutauras Variakojis taip pat įsitikinęs, kad Biržų rajono savivaldybė privalo atsirasti saulės energijos parkas.  „Negalime pamiršti ir jau itin prasto būklės Kilučių bei Širvėnos ežerų užtvankų, kurias reikia atnaujinti ir įrengti mini hidroelektrines. Tai – svarbus ir nemažai laiko užimantis projektas, bet, jei nenorime atsilikti nuo šiuolaikinio tvariai gyvenančio pasaulio, turime priimti sprendimus ir imtis darbų. Galvojame ir apie tai, kad tam tikros įstaigos turėtų savo atskiras saulės energijos elektrines, objektus dalinai aprūpinančias elektra. Mažos vietinės elektrinės yra patogios dėl greito atsipirkimo, nes didžioji dalis energijos suvartojama tiesiogiai“.

UAB „Biržų ranga“ vyriausioji buhalterė Irma  Pelegrimaitė į būtinybę Biržų krašte turėti saulės jėgaines žvelgia per finansinę ir aplinkosauginę prizmę: „Labai svarbu suvokti, kad naudojant saulės energiją, ne tik saugome gamtą, bet ir turime galimybę taupyti savivaldybės finansus – šimtus tūkstančių eurų per metus. Sutaupę vienoje srityje, pinigus galime investuoti kitur. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos savivaldybė, prieš ketverius metus visose savivaldybės gatvėse įdiegusi modernų LED apšvietimą, per metus sutaupė 50 tūkstančių eurų, o šiuos pinigus investavo į infrastruktūrinius projektus. Taigi savivaldybės atsinaujinančios energijos  išteklių jėgainės  ir modernus apšvietimas kiekvienoje gyvenvietėje – tai pirmiausia yra mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigų taupymas ir investavimas į kitas, visiems gyventojams aktualias sritis“. 

Viktoras Kurganovas,  UAB “Biržų duona” direktorius (Nr.7),

Liutauras Variakojis, įmonės „SLT Industrial Components“ direktorius (Nr. 4)  

Irma Pelegrimaitė, UAB “Biržų ranga” vyriausioji buhalterė (Nr. 21)

2023 metų vasario 22 dieną, 18 valandą, Biržų kultūros centre, o vasario 23 dieną, 18 valandą Vabalninko  viešbučio-kavinės „Meldynas“ konferencijų salėje  (Žolinės aikštė 9), bus pristatyta visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“  programa ir komanda. Kandidatai atsakys į biržiečių klausimus.

Daugiau informacijos www.birzuatgimimas.lt

Politinė reklama. Bus apmokėta iš visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“ rinkiminės kampanijos sąskaitos.

Kiekvienas biržietis Biržuose turi jaustis šeimininku

Piliečių dalyvavimas krašto valdyme yra vienas iš svarbiausių demokratijos, laisvos ir atviros visuomenės bruožų. Kai valdžia informuoja piliečius ir juos išklauso, o piliečiai išsako savo nuomonę, lūkesčius ir galimus sprendimus valdžiai. Aktyvus krašto žmonių dalyvavimas viešuosiuose visuomeniniuose politiniuose procesuose užtikrina viešąją vertę – valdžios ir piliečių ryšį, kurio dėka savivaldybės tarybos priimami sprendimai labiausiai atitinka krašto žmonių lūkesčius. Biržų krašto gyventojams įsitraukus į valdymą, taps atviresnis, skaidresnis savivaldybės darbas ir jos sprendimai.

Nepartinių biržiečių visuomeninio politinio komiteto “Biržų atgimimo” kandidatės į Biržų rajono savivaldybės tarybą, pedagogės Gintos Vorienės teigimu - “Naujasis viešasis valdymas - vienas svarbiausių “Biržų atgimimo” veiklos uždavinių, porinkiminei valdžiai siekiant būti sėkminga.”

Laukia tikras iššūkis keičiant dešimtmečiais Biržų krašte įsigalėjusį požiūrį, jog “valdžia geriau žino’, “į politiką kištis pavojinga”, “politika - nešvarus užsiėmimas”, arba paprastą -  “vis tiek iš to naudos nebus”.

Sieksime, jog dalyvavimas diskusijose sprendžiant įvairius klausimus nebūtų  skatinamas „iš viršaus“, o priešingai – bandysime įgalinti pačius žmones kelti, kokie klausimai ir kaip turėtų būti sprendžiami, juos įtraukiant į strateginio planavimo procesus, nes nesant valdžios ir gyventojų konstruktyviu  pasitikėjimu grįsto ryšio, efektyvus savivaldybės funkcijų įgyvendinimas nėra įmanomas.  Steigsime Biržų krašto visuomeninę koordinacinę tarybą, svarbiausiems savivaldybės klausimams spręsti, kurios sprendimams būtų privalomi savivaldybės tarybos vertinimai.

“Sieksime, kad žmonių lūkesčių girdėjimas taptų normalia politinės elgsenos norma,” – teigia “Biržų atgimimo” kandidatė, student ir savanorė Izabelė Juškaitė.

“Tą galima užtikrinti dar vienu būdu – suteikiant galimybę prieš savivaldybės tarybos posėdį pasisakyti bet kuriam Biržų gyventojui ar čia veikiančios organizacijos atstovui jiems rūpimais klausimams,” – siūlo “Biržų atgimimo” kandidatas, motokroso legenda Gediminas Variakojis.

Skatinsime biržiečių dalyvavimą savivaldybės komitetų posėdžių metu, išsiųsdami suinteresuotiems subjektams - bendruomenėms, visuomeninėms organizacijoms, komitetams, profsąjungoms pranešimus apie numatomą ir juos liečiančio sprendimo nagrinėjimo vietą ir laiką.

Pavykus aktyvuoti Biržų krašto gyventojų įsitraukimą į krašto valdymą, neišvengiamai keisis ir pačios savivaldybės tarnautojų darbas, turės būti inicijuojami atitinkantys visuomenės poreikius pokyčiai pagrindinėje savivaldos institucijoje – savivaldybės administracijoje,: teigia “Biržų atgimimo” narys, visuomenininkas Valdas Vižinis.

Keistinas ir visuomenės informavimo apie savivaldybės darbą procesas. Sieksime informacijos prieinamumo ne tik “sausuose” savivaldybės tinklalapio pranešimuose, tačiau skatinsime vietos žiniasklaidą aktyviau dalyvauti sklaidoje. Kai svarbiausia - ne politine kalba pateikiamas pranešimas, o žmonėms labai suprantama, aiškia, išdėstant visas sprendimo pateikimo aplinkybes, siekiant skaidrinti bet kokio sprendimo priėmimo aspektus.

Įgyvendinus šiuos ir kitus, tikimės - būsimus sprendimų išdiskutavimo ir priėmimo kartu su Biržų visuomene uždavinius, natūraliai keisis krašto žmonių dominuojantis  požiūris į vietos valdžią -  kaip bejėgės įsakymų iš “kažkur aukščiau” aklos vykdytojos.

Drąsiai teigiame - pagrindinis “Biržų atgimimo” komiteto tikslas -  būti kuo arčiau visuomenės, kuri per savivaldybės tarybą  tiesiogiai įgyvendintų Biržų krašto žmonių suverenumą - spręstų būtinus  materialiuosius ir nematerialiosios žmonių gyvensenos klausimus.

Kad biržietis Biržuose jaustųsi esąs šeimininku.

2023 metų vasario 22 dieną, 18 valandą, Biržų kultūros centre, o vasario 23 dieną, 18 valandą Vabalninko  viešbučio-kavinės „Meldynas“ konferencijų salėje  (Žolinės aikštė 9), bus pristatyta visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“  programa ir komanda. Kandidatai atsakys į biržiečių klausimus.

Daugiau informacijos www.birzuatgimimas.lt

Politinė reklama. Bus apmokėta iš visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“ rinkiminės kampanijos sąskaitos.

Ryžtingas meras – veržli komanda

Kęstutis ISAKAS, visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“ kandidatas į Biržų rajono merus, tel. 8 620 79852

Apie permainas Biržų rajone šnekama seniai.  Prieš rinkimus politikai drąsiai dalina pažadus, apie kuriuos pamiršta iš karto po balsavimo. Man dažnai prikišama, kad padėjau į valdžią ateiti V. Valkiūnui ir V. Jareckui. Tuomet užduodu du klausimus: ar profesionaliai atlikau savo darbą, jei jie laimėjo, ir, ar galėjau įtakoti jų sprendimus po rinkimų.  Atsakymas visiems tampa aiškus.  Tačiau turiu pripažinti, jog visus ketverius metus mane graužė sąžinė, jog jų duoti pažadai žmonėms nevykdomi, todėl atėjo laikas imtis atsakomybės pačiam. Kaip sakoma, jei nedaro kažkas kitas, imi ir padarai pats. 

Tik darbas duoda vaisių

Biržų rajonas primena man laikraštį „Biržiečių žodis“.  Solidi istorija, prastas valdymas, prarastos pozicijos, neišnaudotas potencialas. Kai kartu su „Biržų duona“ 2020 metais perėmėme laikraštį,  jis buvo ant finansinės prarajos krašto.  Nesinori dabar kalbėti apie tai, kas yra kaltas, kaip ir Biržų rajono atveju.  Per dvejus su pusę metų stagnuojantis leidinys pasikeitė neatpažįstamai.  Pirmiausia buvo suburta profesionali komanda, išplėstas pardavimų tinklas. Vietoje 24 puslapių per savaitę dabar leidžiami 44, kurie užpildomi kokybišku turiniu.  Visa tai davė vaisių – tiražas pakilo daugiau nei du kartus, apyvarta išaugo trigubai.  Visa tai nebūtų įmanoma be ryžtingumo ir komandinio darbo.  Beje, UAB „Biržiečių žodis“ įkūrė papildomas 4 darbo vietas.

Panaši situacija buvo ir su „Biržiečių žodžio“ vasaros muzikos festivaliu. Paskelbus, kad į jį atvyks legendinės grupės „Smokie“ žvaigždė, skeptikų kalbų buvo daug.  Kai kurie rašė, jog tai neįmanoma, kiti platino šmeižtą esą tai afera, o valdžios atstovai tiesiog „kišo pagalius“ į ratus.  Po  pasaulinio garso dainininko  Chriso Normano ir jo grupės pasirodymo kritikai tylėjo ir tik vienas išdrįso atsiprašyti, jog buvo neteisus.  Tačiau dabar svarbu ne tai.   Chriso Normano atvykimas į Biržų rajoną  bei biržiečių organizuotas festivalis aukščiausiame lygmenyje, ką pripažino atlikėjai, įrodo, jog nėra neįmanomų dalykų.  Rezultatas priklauso nuo įdėtų pastangų  ir darbo.  Biržų rajone jau senai veiktų šiuolaikinis SPA viešbutis ar atsirastų naujos gamyklos, jei savivaldybė rūpintųsi investiciniu klimatu. Kitaip tariant, sudarytų patrauklias sąlygas verslui ir skatintų kurti naujas darbo vietas.  Vienu žodžiu, dirbtų, o ne sėdėtų ir tiesiog gautų atlyginimus.

Biržiečiai trokšta permainų

Kai nutariau palikti žurnalistiką ir kartu su bendraminčiais suburti biržiečius į visuomeninį komitetą, pamačiau, kaip stipriai Biržų rajono gyventojai nori permainų, to žadėto proveržio, kurį nė vienas iki šiol dirbęs politikas nesistengė padaryti.  Keitėsi partijos, valdančios koalicijos, merai ir administracijos direktoriai, tačiau Biržų rajonas pagal daugelį rodiklių ir toliau yra autsaiderių gretose.  Mano nuomone, problema tame, kad Biržų rajono savivaldybės taryboje daug dėmesio skiriama politikavimui ir asmeninių ambicijų tenkinimui.  Apie kokią politiką savivaldoje galima šnekėti, jei reikia rūpintis nuotekomis, keliais, šaligatviais, jų valymu ir kitais, iš esmės, ūkiniais reikalais?  Politika tegul užsiima užsienio reikalų ministerija, Seimas ir šalies Prezidentas.  Savivaldybė privalo rūpintis krašto ekonomika ir žmonių gerove. „Biržų atgimimo“ komanda užsiims ekonomine plėtra, didžiausią dėmesį skirdama dviems prioritetams – naujoms darbo vietoms ir gyvenamojo fondo statybai.  Nepartiniai biržiečiai aiškiai nustatė krašto viziją – šiuolaikinis kurortas bei kompaktinės gamybos centras. Šioje vietoje svarbu paminėti, jog kalba ne tik apie Biržų miestą, bet ir Nemunėlio Radviliškį, Pabiržę, Likėnus, Medeikius, Germaniškį, Vabalninką ir kitas rajono gyvenvietes, kur būtina įveiklinti daug apleistų pastatų.   

Būtent toks požiūris leido steigiamajame visuomeninio komiteto „Biržų atgimimas“  suvažiavime sulaukti daugiau nei 130 žmonių, kai ilgamečiai politikai kalba apie visuomenės apatiškumą.  Susėdę ratu, steigėjai pasirinko komiteto pavadinimą, šūkį, tarybą, patvirtino programą ir garbės kodeksą. Kodėl ratu? Dėl to, kad kiekvieno nario nuomonė yra svarbi ir visi yra lygūs.

Sprendimus reikia priimti tik kartu su visuomene

Visuomeninio komiteto pagrindinis skirtumas nuo partijų – tai kiekvieno nario įtraukimas į sprendimų priėmimą. Būtent patys žmonės sprendė, kokia tvarka išsidėlios kandidatai komiteto rinkimų sąraše.  Taip pat patys „Biržų atgimimo“ steigėjai ir nariai  kėlė kandidatus į Biržų rajono merus.  Iš pasiūlytų 10 kandidatuoti sutiko 2. Balsavimo metu 51 balsas iš 60 lėmė, jog į krašto vadovus komitetas deleguoja mano kandidatūrą. 

Jausdamas atsakomybę ir didžiulį žmonių pasitikėjimą, sutikau prisiimti šią naštą. Man nėra svarbus postas, nes savo gyvenime esu užėmęs daug atsakingų ir gerai apmokamų pareigų.  Tai neturi būti siekiamybė. Žymiai svarbiau – įgyvendinami projektai ir konkretūs darbai. Būtina išsikelti aukščiausius tikslus ir atkakliai jų siekti. Tokia ir yra „Biržų atgimimo“ programa.  Ją galima įgyvendinti tik su gera komanda ir turint ryžto.   Ryžtingumo man tikrai netrūksta. Džiaugiuosi, kad „Biržų atgimimo“ sąraše  susibūrė stiprūs, patyrę ir veržlūs žmonės. Iš viso „Biržų atgimimo“ sąraše 50 kandidatų. Pavyzdžiui,  Biržų rajono savivaldybės J. Bielinio bibliotekos Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro vyriausioji bibliotekininkė Indra Drevinskaitė, ūkio dalies vedėja Svetlana Virinienė, motokroso čempionas Liutauras Variakojis, draudimo ekspertas Vytas Juška, chemijos mokslų daktaras Domas Balčiūnas, „Biržų duonos“ direktorius Viktoras Kurganovas,  miškotvarkos platformos „FOROS“ įkūrėjas Justas Kaveckas, visuomenininkas Valdas Vižinis, socialinės darbuotojos Ingrida Butkevičiūtė, Virginija Pranckūnienė,  pedagogė Ginta Vorienė, Biržų verslo ir technologijų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Marytė Bistrickienė, inžinierė Armanda Šimaitė, Geidžiūnų bendruomenės narė Kristina Pakalnienė, restoranų tinklų „Submarine“ savininkas Raimundas Kairys, avių ūkio įkūrėjas Jūris Milišiūnas,  atsargos pulkininkas-leitenantas Vidas Eidukas,  iškilmių sodybos savininkė Kristina Šernienė, šaulių kuopos vado pavaduotojas Romas Gendvilas,  Germaniškio seniūnaitė Lina Grigaitė-Raižienė, ilgametė Juostaviečių bendruomenės pirmininkė Dalia Vėtienė,  komercijos vadybininkė Raimonda Kavolienė, Europos sąjungos struktūrinių lėšų projektų administravimo ekspertas Eligijus Kondrotas, atsargos karininkas Artūras Mazurkevičius, Biržų išparduotuvės savininkė Karolina Niauraitė-Šarutė, „Biržų rangos“ vyriausioji buhalterė Irma Pelegrimaitė, autoserviso savininkai Gediminas Vadopalas ir Virginijus Vadapalas, „Linas agro“ regiono vadybininkė Inga Lupandina,  komersantė Zita Likienė ir kiti.  

2023 metų vasario 22 dieną, 18 valandą, Biržų kultūros centre, o vasario 23 dieną, 18 valandą Vabalninko  viešbučio-kavinės „Meldynas“ konferencijų salėje  (Žolinės aikštė 9), bus pristatyta visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“  programa ir komanda. Kandidatai atsakys į biržiečių klausimus.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“ rinkiminės kampanijos sąskaitos.

Nuotraukoje: Pirmosios Biržų picerijos įkūrėjas, restoranų tinklo „Submarine“ savininkas Raimondas Kairys (Nr. 15), Biržų technologijų ir verslo mokymo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Marytė Bistrickienė (Nr. 12) ir UAB „Biržiečių žodis“ direktorius bei kandidatas į Biržų rajono merus Kęstutis Isakas įsitikinę, kad Biržų rajonas turi didžiulį ekonominį potencialą ir galimybę pakilti į naują lygį.

„Biržų atgimimas“ prasidėjo nuo demokratinio reitingavimo

Registrų centras įregistravo visuomeninį politinį komitetą „Biržų atgimimas“.  Jį įsteigusių nepartinių biržiečių balsai lėmė kandidatų į Biržų rajono savivaldybės tarybą eiliškumą bei mero kandidatūrą.

„Pirmą kartą Biržų rajone įvyko atviras kandidatų sąrašo reitingavimas. Žmonės patys nusprendė kas ir kokią vietą užims sąraše. Kandidatai turėjo progą prisistatyti po 1 minutę, po to buvo išdalinti balsavimo biuleteniai ir įvyko slaptas balsavimas“, - informavo pasakojo visuomeninio politinio komiteto „Biržų atgimimas“ pirmininkas Liutauras Variakojis.  

Suskaičiavus balsus, paaiškėjo, kad pirmąją sąrašo vietą užims Biržų rajono savivaldybės J. Bielinio bibliotekos Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro vyriausioji bibliotekininkė Indra Drevinskaitė, toliau išsidėstė „Biržiečių žodžio“ direktorius Kęstutis Isakas, atsargos pulkininkas leitenantas Vidas Eidukas,  motokroso čempionas Liutauras Variakojis, draudimo ekspertas Vytas Juška, chemijos mokslų daktaras Domas Balčiūnas,  „Biržų duonos“ direktorius Viktoras Kurganovas,  miškotvarkos platformos „FOROS“ įkūrėjas Justas Kaveckas,  aludaris Valdas Vižinis,  socialinė darbuotoja Ingrida Butkevičiūtė, pedagogė Ginta Vorienė,  Biržų verslo ir technologijų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Marytė Bistrickienė, inžinierė Armanda Šimaitė,  Geidžiūnų bendruomenės narė Kristina Pakalnienė,  restoranų tinklų „Submarine“ savininkas Raimundas Kairys, avių ūkio įkūrėjas Jūris Milišiūnas.  Iš viso „Biržų atgimimo“ sąraše 50 kandidatų.

Į merus komiteto „Biržų atgimimas“ nariai iškėlė 10 kandidatų, tačiau 8 iš jų savo kandidatūras atsiėmė.  Slapto balsavimo metu 51 balsu buvo nuspręsta, kad į rajono vadovus kandidatuos „Biržiečių žodžio“ direktorius Kęstutis Isakas.  Antrasis kandidatas Justas Kaveckas surinko 9 balsus.

„Komiteto taryba atidavė sprendimo teisę dėl mero kandidatūros žmonėms ir tai nuostabu.  Kraštiečiai taip nusprendė, todėl neturiu teisės atsisakyti.  Dėsiu visas pastangas, kad Biržų krašte prasidėtų realios permainos ir stengsiuosi suvienyti visuomenę, į kurios balsą valdžia privalo įsiklausyti.  Mano nuomone, savivaldoje neturi būti politikos, o pirmiausia reikia spręsti ūkinius klausimus bei rūpintis rajono ekonomika.  Kiekvienas savivaldybės investuotas euras turi duoti grąžą rajono žmonių gerovei.  Dar noriu pabrėžti, kad ypatingai svarbus komandinis darbas. Džiaugiuosi, kad komitete pavyko suburti patirtį turinčius bei jaunus ir aktyvius žmones.  Tik dirbdami vieningai galime pasiekti proveržį, kurio senai taip laukia biržiečiai. Biržų krašto potencialas milžiniškas, tik reikia tinkamai ir efektyviai jį išnaudoti“, - sako „Biržų atgimimo“ kandidatas į Biržų rajono merus Kęstutis Isakas.